- stibyklas
- stibỹklas sm. (2) 1. žr. stibikaulis 3: Čia to kurkino tik stibỹklai Br. 2. stipinas: Pro stibyklus, ratus, virbelius meisterio veik nematyti P.Cvir.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stibiklis — stibìklis sm. (2) NdŽ 1. laibas, išstypęs augalas: Nėra gerų, vieni stibìkliai Nmn. ^ Bernas plonas, aukštas kap stibìklis Rod. 2. spyglys: Pagrabok stibìklių, bus po karvėm paklot Rod. 3. žr. stibyklas 1: Būta vyro – liesas, vieni… … Dictionary of the Lithuanian Language